PAVASARIO DVELKSMAS
GIRDĖJOT? Kasryt paukščių giesmėmis prisipildo miškai. Taip, jie jau žadina medžių pumpurus, žolę ir... mano širdį. Dar tik vos vos matosi pabrinkę "taškeliai" ant medžių šakų - tai būsima žaluma, kuria netrukus pasipuoš visa Lietuva.
Stebėdama gamtos virsmus prisimenu ir savuosius. Kaip vyksta didieji pokyčiai mano gyvenime? Jie prasideda va taip, nežymiai... Kartais labai norisi iškart matyti rezultatus, pamirštu pasidžiaugti pačiu keliu link jų, padėkoti.
Žiūriu į pumpurus ir regiu, kaip lėtai ir užtikrintai pavasaris įkvepia busti, ryžtis, išdrįsti, puoštis, skleistis. Po truputį, po lašą, po vieną didėjantį šilumos laipsnį. Taip labiau pastebiu ir savo žingsnius, pastangas - tuos mažyčius vidinius pokyčius, kuriais keliauju savo didžiąją gyvenimo kelionę.
ŽIEMOS SAULĖGRĮŽA
Dabar ilgiausios naktys. Nuo šiol šviesių paros valandų vėl daugės. Tai metas, kai baigiasi metų ratas ir prasideda naujas ciklas.
Šis metų laikas simbolizuoja ir pabaigą (mirtį) ir pradžią (gimimą). Pabaiga, senolių amžius, pasižymi išmintimi, atsparumu, nepaprasta galia. Pradžia - tai naujos gyvybės atsiradimas. Gūdžioje tamsoje ir šaltyje, senės žiemos įsčiose įsižiebia šviesa, užsimezga nauja gyvybė, kuri pradeda stiebtis aukštyn.
Tamsiuoju metų laiku kartais jaučiamės išsekę, apsunkę, gyvenimo tempas, regis, sulėtėja ir viskas tarsi apmiršta. Tik kalėdinės dainos, šventinės mugės bei skubėjimas baigti darbus ragina judėti, bendrauti, lankyti draugus, kviestis svečius.
Vis dėlto, už viso to nujaučiame esant kažkokią paslaptį. Senieji metai baigiasi, ir mes viltingai žiūrime į ateitį pasitikdami naujuosius metus. Kasmet tamsiausiu žiemos laiku stebime stebuklingą gamtos virsmą - pamažu daugėja šviesos, tad gyvenimas nesustoja. Paslaptingose nakties gelmėse prasideda naujas ciklas, ir kartu su juo atgyja mūsų pasitikėjimas gyvenimu, viltis ir džiaugsmas.
Šiuo metų laiku apsisprendžiame, ko turime pagaliau atsisakyti, ir kaip toliau pakryps mūsų gyvenimas.
(pagal B.d.l.Heras "Kelionė metų ratu")
RUDENS PRADŽIA
Ankstyvą rytmetį saulei tekant sodo obuolius papuošia daugybė spindinčių rasos lašelių. Oras prisisunkęs sunokusių vaisių - vynuogių, riešutų, kriaušių, erškėtrožių, šeivamedžio uogų - kvapo. Turguje pilna šviežių daržovių, vaisių, grybų. Šeimininkės ir visi, kas netingi, ruošia atsargas žiemai, kepa pyragus, verda daržovienes, dalinasi derliaus pertekliumi, sodinukais ir sėklomis.
Vis dažniau lyja, rytais pakyla rūkas. Vėsta orai. Ieškome šiltų drabužių, prieš pusmetį nugrūstų į sandėliuką ar įsigyjame naujų. Iš giliausių lentynų traukiame pūkinius patalus, vilnones kojines, rengiamės šilčiau.
Intuityviai jaučiame, kad atėjo metas atsisveikinti su išoriniu pasauliu, užsisklęsti šiltuose namuose ir tęsti pradėtus darbus, daugiau dėmesio skirti vidiniam pasauliui.
Dabar tinkamas metas apmąstyti, ką gero šiais metais nuveikėme ir ko dar nespėjome padaryti. Kuo galime pasidžiaugti, kokį derlių užauginome ir ko nepavyko padaryti. Pagalvokim, ką praradę gavome mainais, daug svarbesnio nei galėjome numanyti.
VASAROS PABAIGA. DERLIAUS NUĖMIMAS
Delčia. Daugelis laukų jau nupjauta ir geltonuoja tarp vis dar žaliuojančių medžių ir krūmų. Per rugpjūtį saulė ima viską deginti ir naikinti, nors dar visai neseniai ji buvo prikėlusi visa, kas gyva, o audros, smarkios liūtys, žaibai ir kruša pridaro daug bėdų ar visai sunaikina derlių.
Dylantis mėnulis primena pjautuvą, kuriuo naudojamasi nuimt derlių. Gamta rodo mums, kad gyvybės atėmimas neatsiejamas nuo gyvenimo. Tai metas, kai turime ryžtingai ir apdariai imtis pjovėjo darbo, turime laiku griebtis aštraus metalinio pjautuvo, jei norime nuimti gausų derlių. Praleidus tinkamą metą, augalai peržydės, nuvys, sudžiūs, supus.
Kartais šis metas apibūdinamas kaip išsiskyrimo ir atsisveikinimo laikotarpis, kai mums būtina pasitikrinti ir apsispręsti, ar ne metas nutraukti nepageidaujamą ryšį, santuoką, kaimyniškus ar draugiškus santykius, keisti profesiją ar gyvenimo požiūrį.
Kartais moterims sunku dėl ko nors galutinai apsispręsti ar parodyti agresyvumą. Per giliai įsišaknijęs mumyse moters idealas - visada būti meilia, atvira, supratinga, kantria, romia. Tačiau ir mums, moterims, atseikėta pakankama porcija agresyvumo, kad prireikus galėtume išsiaiškinti, ryžtingai atsiriboti, apginti save ir savo garbę. Mums kartais stinga ryžto pasakyti "ne", ką nors užbaigti, padėti galutinį tašką arba atsikratyti įgrisusio šlamšto.
Stabtelėkite prie nupjauto javų lauko. Pasivaikščiokite po jį. Pabandykite atsakyti sau į šiuos klausimus: kur turėčiau pasidarbuoti pjautuvu? ką turėčiau išsiaiškinti ar atnaujinti? kuo turėčiau atsikratyti, kokius ryšius reikėtų nutraukti? dėl ko turėčiau galutinai apsispręsti ir padaryti galą? kokį derlių galėčiau nuimti?
(parengta pagal Brigitta de las Heras "Kelionė metų ratu")